Kumite
KUMITE laisva kova. Tik tuomet kada Jūsų sąmonė sugeba pritaikyti iki automatizmo atidirbtus
veiksmus puolimui arba gynybai, kada jaučiate vidinį šaltakraujiškumą, pasitikėjimą karatė technika,
galite laikyti pasiruošusiu save kovai. Žmogus bręsta kovodamas su gyvenimo sunkumais ir darosi vis
tvirtesnis, protingesnis, tuo įgydamas vidinį pranašumą prieš kitus. Šie principai yra karatė mokymo
tikslas. Treniruočių metu, kovoje ir gyvenime atkaklumu nugalėkime pavargimą. Žmogus, kuris nekovoja
su dalykais, kurie jį varžo kasdieniame gyvenime, trukdo normaliai gyventi, diena iš dienos darosi pažeidžiamas.
Kumite rūšys:
- Pradedantiesiems karatė mokiniams treneris demonstruoja Gohon kumite, kaip įžangą į kumite.
Tai sąlyginė penkių žingisnių kova, kurioje stovėsenos, atakos sritis, smūgiai ir blokai, kontraatakos
yra sutarti iš anksto. Šis kovos būdas yra pagrindinė kovos meno pažinimo ir mokymosi priemonė. Dažnai
Gohon kumite gali būti pakeista į Sanbon kumite. Pagrindinis skirtumas - tai atakų skaičius. Sanbon
kumite jų yra trys.
- Sekantis žingsnelis kumite yra Kihon Ippon Kumite. Ši sąlyginė kova yra pagrįsta
vienos technikos ataka iš stacionarios stovėsenos. Priešingai nei Gohon kumite, kuri yra
pagrįsta linijinėmis atakomis, Kihon Ippon kumite suteikia galimę naudoti išėjimus į šonus
- Jiyu Ippon Kumite yra skirta jau pažengusiems karatė mokiniams. Čia beveik visi apribojimai,
kurie buvo ankstesnėse kumite formose yra panaikinti. Žinoma, reikia visada sugrįžti prie paprastesnių
kumite formų, kad turėti tvirtus pagrindus. Ryškiausias pokytis šiame kovos būde yra tai, kad tiek
atakuojantysis, tiek besiginantysis yra laisvoje kovos pozicijoje. Lengvai judant, keičiant atstumą
tarp kovotojų galima geriau paruošti ataką, nei stovint vietoje. Visi čia yra atliekamas tik vienas smūgis
- Jiu kumite yra aukščiausia kovos formos rūšis. Čia nėra jokių judėjimo ar smūgių, blokų apribojimų.
Kova vyksta dvi minutes arba iki vieno Ippon. Kad teisėjai kovotojui skirtų Ippon, smūgis privalo tureti šiuos
kriterijus: gera forma, pozicija, atakos jėga ir smūgio gražinimas, tinkamas momentas ir atstumas.
Kovotojo vidinę būseną galima palyginti su lygiu, ramiu tvenkinio vandens paviršiumi, kuris atspindi
viską kas jį supa. Jūsų ramios, laisvos mintys, absoliuti dvasinė ramybė leidžia tiesiogiai atspėti
priešininko ketinimus, instinktyviai reaguoti į bet kokį situacijos pasikeitimą. Jeigu Jūsų mintys
sukoncentruotos atakos ar gynybos atlikimui, situacijos analizei, jos nėra laisvos ir ramios. Tuo metu
priešininkas Jus gali netikėtai užpulti ir nugalėti. Ši būsena lyginama su raibuliuojančio vandens paviršiuje
iškraipytu ir sudrumstu aplinkos atvaizdu. Kada Jūs nekoncentruojate minčių vienam tikslui, nieko nesiekiate
ir nesitikite, Jūs žinote kaip panaudoti savo galią. Ši vidinė kovotojo būsena dėl nesąmoningumo ir pasiaukojimo
karatė meistrų vadinama DZEN SIN ("dvasine"). Mintys persunktos dvasiniu budrumu yra visa apimančios,
šaltakraujiškos. Šiuos filosofinius apibendrinimus galima taikyti kiekvienoje gyvenimo situacijoje, atskleidžiant
savo dvasinio budrumo rezervus tai padės Jums sunkiu metu priimti teisingą sprendimą. Kiekvienas karatė meistras,
treniruodamasis visą gyvenimą pasąmonėje ruošiasi didžiajai gyvenimo kovai, kuri gali būti žūtbūtinė ir įvykti bet
kuriuo momentu. Japonijoje karatė do turi meno statusą kaip dailė, muzika, ikebana. Filosofine prasme karatė yra
gyvenimo būdas, stilius, sistema, padedanti nugalėti gyvenimo sunkumus.
