Karatė dodžio
DODŽIO - senovėje buvo šventyklų, vienuolynų patalpos, kuriose vienuoliai medituodavo, mokinosi kovos meno.
DODŽIO tai dvasinio lavinimosi, kovos meno pažinimo, įsisavinimo vieta.
DODŽIO sąvoka reiškia netik pratybų patalpą, bet ir apskritai draugiją, mokyklą, kurioje mokomasi kovos meno, bendraujama.
DODŽIO pasižymi tam tikra atmosfera, kurią sukuria patalpų apipavidalinimas, tradicijos, ritualas, karatė etiketas, žmogiški tarpusavio santykiai tarp karatė mokinių ir mokytojų.
Činden - yra dodžio garbingiausia vieta, kurioje yra stiliaus pradininkų, mokyklos įkūrėjų portretai, klubo vėliavos, simbolika.
Samurajaus klubo Dodžio priesaika
- Laikytis dodžio kun ir karatė etiketo.
- Sąžiningai lankyti klubo užsiėmimus, dalyvauti klubo veikloje, renginiuose.
- Nenaudoti, nedemonstruoti kovos meno už dodžio ribų, išskyrus būtinosios ginties atvejus.
- Būti kukliu karatė mokiniu, kovoti su savo prigimties silpnybėmis, pasipūtimu, tingumu, tuštybe.
- Gerbti karatė mokinius ir instruktorius turinčius aukštesnius ir žemesnius diržus.
- Karatė pasiekimus vertinti ne tik pagal rezultatą, bet pagal įdėtas pastangas, atliktą darbą.
- Vadovautis žymių karatė mokytojų išmintimi, stengtis tobulėti visapusiškai, įsisavinti kovos meno paslaptis.
- Būti ištikimu savo pasirinktai karatė mokyklai, klubui.
- Padėti klubo draugams laimėje ir nelaimėje, nepalikti karatė mokyklos be ypač svarbių priežasčių.
- Vadovaujantis šiais principais pasižadu būti doras ir garbingas karatė mokinys.
